GegužÄs dvideÅ¡imt septintoji, treÄiadienis - 147-oji metų diena (treÄioji 22-osios metų
savaitÄs diena), iki Naujųjų metų lieka 218 dienų.
Savo vardadienius Å¡iandien Å¡venÄia: Augustina, Augustinas, Genadas, Leonora, Sargautas, SargautÄ, Virgauda, Virgaudas, VirgaudÄ, Žymantas, ŽymantÄ;
rytoj: Donalda, Donaldas, Jogirda, Jogirdas, Jogys, JogminÄ, Justas, JustÄ, Rima;
poryt: Algeda, Algedas, AlgedÄ, ErdvilÄ, Magdalena, Mažrimas, MažrimÄ, TautvilÄ, Teodosija, Teodosijus, Teodota, Teodotas.
Dangaus kūnai
SaulÄ Å¡iandien teka 4.55, leidžiasi 21.38. Dienos ilgumas - 16 val. 43 min.
KetvirtÄ jÄ jaunaties dienÄ MÄnulis teka 7.20, leidžiasi 0.24.
SaulÄ - Dvynių ženkle.
Orai
Å iandien Lietuvoje bus nepastoviai debesuota, pradedant vakariniais rajonais ims lyti, vietomis griaudÄs perkÅ«nija. VÄjas pietų, 8-13 m/sek. Oro temperatÅ«ra dienÄ 22-27, pajÅ«ryje 14-18 laipsnių Å¡ilumos.
Ketvirtadienį kai kur trumpai palis, vietomis galima perkÅ«nija. Naktį bus 7-12, dienÄ 15-20 laipsnių Å¡ilumos.
Protingos mintys
"Tas, kuris sodina medžius, myli ne tik save, bet ir kitus". (T. Fuleris).
Lietuva gegužÄs 27-Ä jÄ
1831 m. prie Raigardo sukilÄlių kariuomenÄ, vadovaujama Antano Gelgaudo, sumuÅ¡Ä rusų dalinį. SukilÄliai neteko 200, prieÅ¡as - 1300 karių.
1917 m. Petrograde susirinko Rusijos lietuvių Seimas, į kurį suvažiavo 334 atstovai.
1945 m. Vilniuje surengta pirmoji Lietuvoje komunistinÄ talka.
1966 m. Vilniaus Jaunimo teatre parodytas pirmasis spektaklis - Viljamo Šekspyro "Romeo ir Džiuljeta".
1989 m. atkurta tautinio jaunimo sÄ junga "Jaunoji Lietuva".
1989 m. KlaipÄdos kraÅ¡to lietuviai susibÅ«rÄ Ä¯ lietuvninkų bendrijÄ "Mažoji Lietuva".
1993 m. pirmÄ kartÄ Baltijos Å¡alių istorijoje buvusiame TSRS Adažių poligone, netoli Rygos, prasidÄjo triÅ¡alÄs - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - karinÄs taktinÄs pratybos.
1998 m. Seimas priÄmÄ nutarimÄ "DÄl masinių trÄmimų iÅ¡ Lietuvos į TSRS paskelbimo karo nusikaltimais".
2001 m. Vilniuje prasidÄjo NATO ParlamentinÄs AsamblÄjos sesija.
2003 m. Seimas papildÄ valstybÄs apdovanojamų asmenų sÄ raÅ¡Ä , nutarÄs motinas, užauginusias dorais Å¡alies pilieÄiais septynis ir daugiau vaikų, apdovanoti ordinu "Už nuopelnus Lietuvai".
Užsienio istorinių sukakÄių kalendorius
1564 m. mirÄ PrancÅ«zijoje gimÄs Å¡veicarų teologas ir kalvinizmo ideologas Jonas Kalvinas (John Calvin). Veikale "KrikÅ¡Äionių tikÄjimo pamokymas" jis iÅ¡dÄstÄ protestantizmo pagrindus. Nuo 1541 metų Ženevoje vadovavo evangelikams reformatams.
1679 m. Anglijos parlamentas priÄmÄ Ä¯statymÄ , kuriuo uždraudÄ savavaliÅ¡kus areÅ¡tus ir įkalinimÄ .
1703 m. caras Petras Didysis įkÅ«rÄ Sankt Peterburgo miestÄ - naujÄ jÄ Rusijos sostinÄ.
1818 m. gimÄ Amelija Blumer (Amelia Bloomer) - kovotoja už Amerikos moterų teises. Ji, be to, sugalvojo moteriÅ¡kas sportines kelnes iki kelių, kurios pavadintos jos vardu.
1840 m. mirÄ italas virtuozas smuikininkas ir kompozitorius Nikolas Paganinis (Niccolo Paganini).
1878 m. gimÄ amerikietÄ Å¡okÄja Izadora Dunkan (Isadora Duncan). Jos neįprasti, taÄiau natÅ«ralÅ«s Å¡okio judesiai Europoje susilaukÄ didžiulio pripažinimo.
1883 m. Maskvoje caru karūnuotas Aleksandras III.
1910 m. mirÄ vokieÄių bakteriologas Robertas Kochas (Robert Koch). Jam pavyko atrasti tuberkuliozÄ, cholerÄ ir juodligÄ sukelianÄias bakterijas.
1923 m. Vokietijos Fiurto mieste gimÄ JAV valstybÄs veikÄjas Henris Kisindžeris (Henry Kissinger), tikrasis vardas Heincas Alfredas Kisindžeris (Heinz Alfred Kissinger). Valdant JAV prezidentui RiÄardui Niksonui (Richard Nixon) 1969-1973 metais jis buvo nacionalinio saugumo patarÄjas, o 1973-1977 metais - JAV valstybÄs sekretorius. 1973 metais apdovanotas Nobelio taikos premija.
1930 m. JAV RiÄardas Gerlis Driu (Richard Gurley Drew) užpatentavo savo iÅ¡rastÄ permatomÄ lipniÄ juostÄ .
1934 m. gimÄ romanų apie Å¡nipus autorius Michailas Liubimovas, Rusijos žvalgybos dimisijos pulkininkas.
1937 m. atidarytas garsusis San Francisko "Aukso vartų" tiltas. PirmÄ dienÄ juo perÄjo 200 tÅ«kst. žmonių. Tilto, tapusio San Francisko simboliu, statyba truko 4 metus, 4 mÄnesius ir 22 dienas.
1951 m. Kinijos komunistai privertÄ Tibeto dvasinį ir pasaulietinį lyderį DalailamÄ (Dalai Lama) Pekinui perduoti užsienio politikÄ bei vadovavimÄ armijai.
1964 m. sulaukÄs 74 metų amžiaus, mirÄ Indijos valstybÄs veikÄjas ir pirmasis nepriklausomos Indijos ministras pirmininkas Džavacharlalas Neru (Jawaharlal Nehru).
1994 m. į RusijÄ po 20 metų gyvenimo emigracijoje grįžo raÅ¡ytojas Aleksandras Solženicynas.
1995 m. Ukraina ir Vakarų firmų konsorciumas pasiraÅ¡Ä memorandumÄ dÄl Äernobylio atominÄs elektrinÄs uždarymo 2000 metais.
1997 m. Å iaurÄs Atlanto sutarties organizacija (NATO) ir Rusija pasiraÅ¡Ä Pagrindinį aktÄ dÄl dviÅ¡alio bendradarbiavimo, kuriuo vadovaujantis buvo įsteigta NATO ir Rusijos Taryba konsultacijų Europos saugumo klausimais. Prezidentas Borisas Jelcinas pareiÅ¡kÄ, kad rusų branduolinÄs raketos nebesitaikys į NATO valstybes.
1999 m. JT karo nusikaltimų tribunolas patvirtino, jog kaltinamųjų karo nusikaltimais sÄ raÅ¡uose yra Jugoslavijos prezidentas Slobodanas MiloÅ¡eviÄius.
2004 m., sulaukÄs 69 metų, nuo vÄžio mirÄ didžiausios Italijos pramonÄs grupÄs "Fiat" valdybos pirmininkas Umbertas Anjelis (Umberto Agnelli).
Eltos inf.
RaÅ¡yti komentarÄ