Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Gyvūnų kalba – gyvūnų būdų keistis informacija visuma. Pasak V. Morozovo, ilgą laiką terminas buvęs sąlygiškas ir biologų rašytas kabutėse, tačiau Dž. Hakslio, L. Kocho, Dž. Lilio, R. Biusnelio, V. Iljičevo, L. Firsovo, L. Krušinskio ir kitų mokslininkų darbai tokį supratimą pakeitė. Gyvūnų kalba aprėpia daug ryšių kanalų – regą, uoslę, klausą. Svarbiausia tokios kalbos ypatybė yra perteikiamos emocijos. Gyvūnų kalbos elementai perteikia tokius išraiškingus pranešimus, kaip „Dėmesio!“, „Pavojus!“, „Gelbėkitės!“, „Saugokitės!“, „Eik šalin!“. Kitas svarbus gyvūnų kalbos bruožas – signalų abėcėlės priklausymas nuo padėties. Dauguma gyvūnų savo abėcėlėje turi tik 10–20 garsinių signalų, tačiau juos naudodami perduoda žymiai daugiau informacijos, žiūrint, kokia situacija. Daugumos signalų reikšmė yra tikėtina, nelygu, kokia padėtis. Šiuo atžvilgiu gyvūnų kalba panaši į žmonių emocinę kalbą. Vis dėlto gyvūnų kalbos signalai visada labai tikslūs ir praneša tam tikras aplinkybes arba būsenas. Tuo ji labiausiai skiriasi nuo žmonių kalbos. Keičiantis informacija svarbus vaidmuo tenka „pozų ir kūno judesių kalbai“, o pačioje kalboje – uodegai ir ausims. Daugybė jų padėčių kalba apie subtilesnes šeimininko nuotaikas ir ketinimus. Ši kalbos atmaina reikšminga taip pat ir nemažai daliai nariuotakojų rūšių. Pozų ir kūno judesių kalba grįsti bičių šokiai. |
gegužės 5 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Robertas De Niras (angl. Robert De Niro; g. 1943 m. rugpjūčio 17 d. Manhatane) – JAV aktorius, režisierius ir prodiuseris. Pirmuosius svarbius vaidmenis atliko 1973 m. filmuose „Bang the Drum Slowly“ ir Martino Skorsezės „Mean Streets“. Po pastarojo filmo prasidėjo ilgai trukusi De Niro ir Skorsezės partnerystė. 1974 m. jis atliko jauno Vito Korleonės vaidmenį, pelniusį jam Oskaro apdovanojimą, filme „Krikštatėvis II“. 1980 m. už pagrindinį vaidmenį Martino Skorsezės filme „Įsiutęs bulius“ jam buvo įteiktas dar vienas Oskaro apdovanojimas. Taip pat Oskaro apdovanojimams jis buvo nominuotas už vaidmenis filmuose „Taksi vairuotojas“ (1976 m.), „Elnių medžiotojas“ (1978 m.), „Prabudimai“ (1990 m.) ir „Baimės iškyšulys“ (1991 m.). 1990 m. už Džimio Konvėjaus vaidmenį M. Skorsezės filme „Geri vyrukai“ buvo nominuotas BAFTA apdovanojimui. Vienas geriausių visų laikų aktorių, šešis kartus nominuotas Auksinio gaublio apdovanojimui už vaidmenis filmuose „Niujorkas, Niujorkas“ (1977 m.), „Bėgimas naktį“ (1988 m.), „Sutrikęs gangsteris“ (1999 m.) ir „Paskutinis jaunikio išbandymas“ (2000 m.). De Niras režisavo „Bronkso istorijos“ (1993 m.) ir „Patikimas piemuo“ (2006 m.). Už nuopelnus kine jis buvo pagerbtas „AFI Life Achievement Award“ ir Auksinio gaublio Cecil B. DeMille apdovanojimais. Šios savaitės iniciatyva yra Užsienio kino ir teatro aktoriai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
